{"id":6009,"date":"2025-01-23T12:10:46","date_gmt":"2025-01-23T10:10:46","guid":{"rendered":"https:\/\/leidyklahelios.lt\/?p=6009"},"modified":"2025-10-24T12:15:13","modified_gmt":"2025-10-24T09:15:13","slug":"mike-jay-psichonautai-knygos-apzvalga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/leidyklahelios.lt\/en\/apzvalgos\/mike-jay-psichonautai-knygos-apzvalga\/","title":{"rendered":"Mike Jay „Psichonautai” | knygos ap\u017evalga"},"content":{"rendered":"
\"\"<\/a><\/figure>\n\n\n\n

Blogi \u012fpro\u010diai<\/h3>\n\n\n\n

Turiu labai blog\u0105 \u012fprot\u012f – kai skaitau popierines knygas, nuolatos lankstau kampukus t\u0173 viet\u0173, kurios man pasirod\u0117 \u012fdomios ir prie kuri\u0173 nor\u0117\u010diau sugr\u012f\u017eti, pakontempliuoti, tik kad tas laikas beveik niekada neateina. Tod\u0117l nusprend\u017eiau vien i\u0161 savanaudi\u0161k\u0173 paskat\u0173 \u012fsivesti nauj\u0105 rubrik\u0105 – trumpas ir subjektyvias knyg\u0173 ap\u017evalgas.<\/p>\n\n\n\n

Neketinu gerai ar blogai \u012fvertinti pa\u010dios knygos – pamin\u0117siu tik tai, kas man pasirod\u0117 \u012fdomu, kas sukosi galvoje valgant, sportuojant, vaik\u0161tant ir bandant u\u017emigti. \u0160iandien laikas knygai \u201cPsichonautai\u201d, kurios kaip visada nesp\u0117jau perskaityti su pirm\u0105ja vie\u0161o susidom\u0117jimo banga, bet ji suteik\u0117 mano gruod\u017eio m\u0117nesiui daugiau spalv\u0173 ir tikrai nusipelno b\u016bti perm\u0105styta.<\/p>\n\n\n\n

Eksperimentai su savimi<\/h3>\n\n\n\n

Kas gal\u0117jo pagalvoti, kad ka\u017ekada egzistavo narkotik\u0173 reporta\u017eo \u017eanras. Tiesiog atsiverti rytin\u012f laikra\u0161t\u012f, ir ten tre\u010diam puslapy \u012fprastin\u0117 rubrika \u0161iandien pasakoja: \u201c\u0116miau 50 miligram\u0173 kokaino, efektai tokie ir tokie.\u201d XIX a. daug mokslinink\u0173, gydytoj\u0173 ir \u0161iaip smalsuoli\u0173 band\u0117 \u012fvairiausias med\u017eiagas, kurias \u0161iuo metu vadiname bendriniu \u017eod\u017eiu \u201cnarkotikai\u201d.<\/p>\n\n\n\n

Eksperimentavimas su savimi buvo ne tik priimtinas, bet ir b\u016btinas – juk kaip kitaip gali suvokti substancijos poveik\u012f pats nei\u0161band\u0119s. O reporta\u017eai da\u017eniau b\u016bdavo pateikiami romantiniu, pirmojo asmens pasakojimo stiliumi, o ne sausu ir nuasmenintu moksliniu, prie kurio esame prat\u0119 dabar.<\/p>\n\n\n\n

\u012edomu, kad pagrindin\u0117 kokaino vartotoj\u0173 (bei nuo jo priklausom\u0173 \u017emoni\u0173) grup\u0117 buvo patys gydytojai bei kiti aktyv\u0173 protin\u012f darb\u0105 dirbantys specialistai. Tie patys gydytojai vartodavo ha\u0161i\u0161\u0105 stengdamiesi priart\u0117ti prie psichin\u0117mis ligomis sergan\u010di\u0173 savo pacient\u0173 ir geriau \u012fsijausti \u012f j\u0173 kail\u012f bei b\u016bsenas.<\/p>\n\n\n\n

Takoskyra tarp mokslo ir tik\u0117jimo tuomet taip pat dar nebuvo itin grie\u017eta – tas pa\u010dias med\u017eiagas m\u0117gino pritaikyti tiek medicinoje, tiek nu\u0161vitimui pasiekti. Buvo visi\u0161kai normalu, kad pacientas atsibunda patyr\u0119s nirvan\u0105 po apsvaiginimo azoto suboksidu, nes tiesiog reik\u0117jo i\u0161traukti dant\u012f. Nu ir mokykis dabar i\u0161 naujo gyvent – nu\u0161vitimo gi neatsikratysi, nutiko ir viskas. Tokiu b\u016bdu prad\u0117jo vykti mano galva labai svarbus pokytis – narkotik\u0173 patirtys \u0117m\u0117 \u012fgauti tam tikr\u0105 \u0161ventumo atspalv\u012f, kur\u012f anks\u010diau buvo vienvaldi\u0161kai uzurpavusi religija.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 pati labai prijau\u010diu \u0161itam romantizuotam nusiteikimui visk\u0105 perleisti per save ir tik tada daryti i\u0161vadas. Mokslo objektyvumas atne\u0161a pasauliui fantasti\u0161kus dalykus, ta\u010diau manau, kad jis turi limitacijas, kai atsisukame \u012f kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 vidin\u012f pasaul\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Egzotika ar pa\u017eanga?<\/h3>\n\n\n\n

Dauguma populiariausi\u0173 narkotik\u0173 neatsirado Europoje. \u010cia mes tur\u0117jom \u0161unvy\u0161nes, musmires ir durnaropes, bet reikalas pana\u0161us kaip su keiksma\u017eod\u017eiais – turim savo \u201c\u0161\u016bdas\u201d, \u201cm\u0117\u0161las\u201d ir \u201cei, \u017ealty\u201d, o naudojam blet kurwa naxui. I\u0161 tolim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 kra\u0161t\u0173 arba Afrikos atkeliavusios med\u017eiagos XIX a. atrod\u0117 lyg kurjerio pristatytos tiesiai i\u0161 \u201cT\u016bkstan\u010dio ir vienos nakties\u201d pasak\u0173. Ha\u0161i\u0161as skamb\u0117jo taip pat egzoti\u0161kai kaip ir gamelanas. Nenuostabu, kad visa tai labai kaitino smalsuoli\u0173, o ypa\u010d k\u016br\u0117j\u0173 vaizduot\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Menas god\u017eiai s\u0117m\u0117 i\u0161 narkotik\u0173 \u0161ulin\u0117lio. Be opijaus galimai neb\u016bt\u0173 Picasso kubizmo, be meskalino netur\u0117tume kai kuri\u0173 ikoni\u0161k\u0173 Aldous Huxley k\u016brini\u0173, o kai sekant\u012f kart\u0105 s\u0117d\u0117site filharmonijoje, pasitemp\u0119 ir apsupti \u0161ventuoli\u0161kumo auros, ir klausysit\u0117s Berliozo ar Debussy, prisiminkite, kad pirmasis savo Fantastin\u0119 simfonij\u0105 para\u0161\u0117 \u012fkv\u0117ptas opijaus sapn\u0173, o antrasis buvo prisiek\u0119s absento fanas.<\/p>\n\n\n\n

\u012edomus narkotik\u0173 pagimdytas rei\u0161kinys buvo sinestezija – skirting\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 susijungimas ir persipynimas. Pvz., pianistas ir kompozitorius A.Scriabinas susistemino spalvines gars\u0173 i\u0161rai\u0161kas \u012f \u201cspalvot\u0105 klaviat\u016br\u0105\u201d. Kai apie tai skai\u010diau, pasijutau labai pamatyta, nes nuo vaikyst\u0117s gird\u0117dama garsus ka\u017ekur pakau\u0161yje priskirdavau jiems spalvas. F buvo \u017ealia, G – violetin\u0117, B – geltona, o C – lyg rusva. Ai\u0161ku, mano ir Scriabino sistemos visi\u0161kai nesutampa, i\u0161skyrus E – jo \u0161viesiai dangi\u0161ka spalva man visai tinka.<\/p>\n\n\n\n

Jeigu galvojat, kad menininkai tai ai\u0161ku ten visada apsitor\u010din\u0119 buvo, k\u0105 \u010dia kalb\u0117t apie juos, tai pakalb\u0117kim apie mokslo pa\u017eang\u0105. Apie k\u0105 labiausiai \u0161i knyga privert\u0117 susim\u0105styti, tai kaip smarkiai \u012f priek\u012f narkotikai pavar\u0117 farmakologij\u0105, psichologij\u0105, anestezij\u0105 ir daugyb\u0119 kit\u0173 mokslo sri\u010di\u0173. B\u016btent XIX a. visi buvo kovingai nusiteik\u0119 kuo daugiau atrast\u0173 med\u017eiag\u0173 pritaikyti mokslui bei medicinai. Kokainas i\u0161 prad\u017ei\u0173 naudotas kaip anestetikas akies operacijoms, bendrai med\u017eiagos imtos i\u0161gauti koncentrat\u0173 pavidalu, o am\u017eiaus pabaigoje pasirod\u0117 pirmieji susintetinti vaistai.<\/p>\n\n\n\n

Med\u017eiag\u0173 paveikt\u0173 \u017emoni\u0173 steb\u0117jimas dav\u0117 ne\u012fkainojam\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 ir psichologijos srityje, kuri dar buvo nauja ir besivystanti mokslo \u0161aka, oficialiai atsiradusi tik XIX a. pabaigoj. Amerikie\u010di\u0173 psichologijos pradininkas William James buvo i\u0161tikimas subjektyvios patirties \u0161alininkas, ir savo moksliniame darbe su pacientais nema\u017eai naudojo azoto suboksido duj\u0173. \u017dod\u017eiu, knygoje pilna ger\u0173 faktini\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, vis\u0173 j\u0173 \u010dia nevardinsiu – eikit skaityt patys. Bet k\u0105 nor\u0117jau pabr\u0117\u017eti, tai kad sunku \u012fsivaizduoti, kaip abi \u0161ios mokslo disciplinos atrodyt\u0173, jeigu pasaulyje neegzistuot\u0173 tai, k\u0105 vadiname narkotikais.<\/p>\n\n\n\n

Kaip keit\u0117si paradigma<\/p>\n\n\n\n

Dar XVIII a. prasid\u0117j\u0119s individualios patirties vertinimas ir analiz\u0117 buvo tik sustiprinti XIX a. romantik\u0173 jud\u0117jimo, ir \u012fvairios narkotin\u0117s med\u017eiagos i\u0161gyveno susidom\u0117jimo pakilim\u0105. Labai ilg\u0105 laik\u0105 niekas nesi\u0117m\u0117 j\u0173 kontroliuoti ar riboti. Nusigyven\u0119 narkomanai buvo laikomi labiau verti gailes\u010dio, o ne bausm\u0117s. Bet at\u0117jo XX a. am\u017eius.<\/p>\n\n\n\n

Civilizacijos \u0161vytuokl\u0117 pasisuko nuo individo prie kolektyvo. Vykstant industrializacijai \u012fvyko labai staigus ir turb\u016bt labai reikalingas istorijos backlash<\/em>\u2019as \u012f visi\u0161k\u0105 narkotik\u0173 tabu ir j\u0173 neigim\u0105. \u017dmon\u0117s \u0117m\u0117 aktyviai persvarstyti, kur baigiasi asmenin\u0117 laisv\u0117, ir kur prasideda vie\u0161asis interesas. Pvz., jeigu a\u0161 esu atostogose Balyje ir man u\u017e sienos vyksta statybos 12 val. per par\u0105, tai kuris \u010dia teisus – ar pikta a\u0161, ar \u017emogelis, kuris tik nori u\u017esidirbti pragyvenimui ir pamaitinti \u0161eim\u0105?<\/p>\n\n\n\n

Tiesa, i\u0161 prad\u017ei\u0173 visi tik\u0117josi, kad piktnaud\u017eiautojus sutramdys prasta vie\u0161oji nuomon\u0117, bet pasauliui spar\u010diai global\u0117jant greitai buvo ateita prie modernios standartizuot\u0173 bausmi\u0173 sistemos. Visi \u0161ie veiksniai narkotikus ilgam i\u0161st\u016bm\u0117 \u012f visuomen\u0117s paribius ir nusikalstam\u0105 pasaul\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Tik ma\u017edaug 70-iais nauja pokario karta i\u0161 naujo susidom\u0117jo narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 pa\u017eadu apie nu\u0161vitim\u0105 ir i\u0161silaisvinim\u0105. Bet narkotikais steng\u0117si nebevadinti – sak\u0117 \u201cpsichodelin\u0117 patirtis\u201d ir \u0161is terminas daugiau ar ma\u017eiau aktualus ir \u0161iandien, kai palengva atgimsta \u012fvairi\u0173 med\u017eiag\u0173 tyrin\u0117jimas, siekiant jas pritaikyti medicinoje, o ypa\u010d psichoterapijoje. Knyga \u201cPsichonautai\u201d leid\u017eia pamatyti, kaip \u0161i naujoji banga yra labiau ankstesni\u0173j\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 t\u0105sa, trumpam sustabdyta istorijos t\u0117km\u0117s, o ne ka\u017ekas naujo ir nereg\u0117to.<\/p>\n\n\n\n

Alkoholis mano brolis, nikotinas vitaminas<\/h3>\n\n\n\n

Kai istorija gal\u0117jo pakrypti visaip, ji pakrypo b\u016btent taip (\u010dia jau i\u0161 Manto Adom\u0117no knygos \u201cMoneta ir Labirintas\u201d. Labai \u0161aunios dvi knygos, rekomenduoju). Galiausiai pri\u0117jau prie labiausiai ramyb\u0117s man nedavusios minties, kurios \u0161iaip knyga negvildena, tad teko pa\u010diai pasikuisti. Kod\u0117l b\u016btent alkoholis ir nikotinas n\u0117ra vadinami narkotikais ir XX a. prad\u017eioje liko nestigmatizuoti?<\/p>\n\n\n\n

Kaip ir buvo galima sp\u0117ti, alkoholis \u012fvairiose kult\u016brose, tradicijose ir religijose s\u0117kmingai \u012fsitvirtin\u0119s jau t\u016bkstan\u010dius met\u0173, kadaise al\u0173 ir vyn\u0105 vartoti buvo saugiau, nei u\u017eter\u0161t\u0105 vanden\u012f, o ir kunigui gi neu\u017edrausi Kristaus kraujo gerti. Prohibicija parod\u0117, kaip bevilti\u0161ka m\u0117ginti u\u017edrausti alkohol\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Nikotinas vakar\u0173 pasaulyje \u012fsigal\u0117jo kur kas v\u0117liau, apie XV a., kai buvo perimtas i\u0161 kolonizuot\u0173 Amerikos \u017eemyn\u0173, ir \u010dia turb\u016bt reikia d\u0117koti marketingui, kad XX a. jis ne tik kad nebuvo u\u017edraustas, bet atvirk\u0161\u010diai – populiarinamas kaip kult\u016bros atributas, neatsiejamas nuo socializacijos, atsipalaidavimo, taip pat mai\u0161to.<\/p>\n\n\n\n

O dar viena prie\u017eastis buvo sausai ekonomin\u0117 – \u0161ios abi industrijos tiesiog k\u016br\u0117 pernelyg daug darbo viet\u0173 ir sumok\u0117davo valstyb\u0117ms so\u010diai mokes\u010di\u0173. Kiek darbo viet\u0173 gal\u0117t\u0173 sukurti ir mokes\u010di\u0173 sumok\u0117ti mokslininkas, laboratorijoje sintetinantis LSD? N\u0117ra net k\u0105 lyginti. Taigi vien d\u0117l kult\u016brini\u0173 ir ekonomini\u0173 motyv\u0173 alkoholis bei nikotinas visada buvo ir vis dar yra matomi kaip \u201cma\u017eiau pavojingi\u201d, nepaisant akivaizd\u017ei\u0173 \u012frodym\u0173, kad yra prie\u0161ingai. Ok, i\u0161sipykau, a\u010di\u016b.<\/p>\n\n\n\n

Ir k\u0105 dabar?<\/h3>\n\n\n\n

Daugelis XIX a. eksperimentuotoj\u0173 akcentavo, kaip svarbu tinkama aplinka, tinkamas pasiruo\u0161imas, nusiteikimas, nes kitaip pasaki\u0161kas sapnas gali virsti pragaro ko\u0161maru. Taip pat svarbu ir saikas – tiems, kurie nesilaik\u0117 taisykli\u0173, netur\u0117jo metod\u0173 bei intencijos, da\u017eniausiai baigdavosi prastai.<\/p>\n\n\n\n

Kaip \u017eod\u012f \u201ct\u016bsinti\u201d pakeit\u0117 \u017eod\u017eiai \u201cvakar\u0117linti\u201d ir \u201cnaktin\u0117ti\u201d, taip ir narkotik\u0173 kult\u016bra \u012fgauna vis daugiau eterio, bet nebe kriminal\u0173 skiltyse, o \u0161vie\u010diamojo pob\u016bd\u017eio laidose bei paskaitose. Kas mane smarkiai d\u017eiugina, nesl\u0117psiu. Pasakyti, kad ka\u017ekas yra blogai – tai nieko nepasakyti. Nepaisant kult\u016brin\u0117s indoktrinacijos, tokios s\u0105vokos kaip \u201cgerai\u201d ar \u201cblogai\u201d skirtingiems individams gali reik\u0161ti milijon\u0105 skirting\u0173 dalyk\u0173. Kuo i\u0161samiau apie ka\u017ek\u0105 kalbame, tuo daugiau \u0161ans\u0173, kad supras ne tik Jonas, bet ir Maryt\u0117.<\/p>\n\n\n\n

\u0160altinis: https:\/\/ugnekazkaraso.substack.com\/<\/a><\/a><\/p>\n\n\n\n

<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Blogi \u012fpro\u010diai Turiu labai blog\u0105 \u012fprot\u012f – kai skaitau popierines knygas, nuolatos lankstau kampukus t\u0173 viet\u0173, kurios man pasirod\u0117 \u012fdomios ir prie kuri\u0173 nor\u0117\u010diau sugr\u012f\u017eti, pakontempliuoti, tik kad tas laikas beveik niekada neateina. Tod\u0117l nusprend\u017eiau vien i\u0161 savanaudi\u0161k\u0173 paskat\u0173 \u012fsivesti nauj\u0105 rubrik\u0105 – trumpas ir subjektyvias knyg\u0173 ap\u017evalgas. Neketinu gerai ar blogai \u012fvertinti pa\u010dios knygos […]<\/p>\n","protected":false},"author":4,"featured_media":3956,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"site-sidebar-layout":"default","site-content-layout":"","ast-site-content-layout":"default","site-content-style":"default","site-sidebar-style":"default","ast-global-header-display":"","ast-banner-title-visibility":"","ast-main-header-display":"","ast-hfb-above-header-display":"","ast-hfb-below-header-display":"","ast-hfb-mobile-header-display":"","site-post-title":"","ast-breadcrumbs-content":"","ast-featured-img":"disabled","footer-sml-layout":"","ast-disable-related-posts":"","theme-transparent-header-meta":"","adv-header-id-meta":"","stick-header-meta":"","header-above-stick-meta":"","header-main-stick-meta":"","header-below-stick-meta":"","astra-migrate-meta-layouts":"set","ast-page-background-enabled":"default","ast-page-background-meta":{"desktop":{"background-color":"","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"tablet":{"background-color":"","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"mobile":{"background-color":"","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""}},"ast-content-background-meta":{"desktop":{"background-color":"var(--ast-global-color-5)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"tablet":{"background-color":"var(--ast-global-color-5)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"mobile":{"background-color":"var(--ast-global-color-5)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""}},"footnotes":""},"categories":[82],"tags":[],"class_list":["post-6009","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apzvalgos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/leidyklahelios.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6009","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/leidyklahelios.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/leidyklahelios.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/leidyklahelios.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/leidyklahelios.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6009"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/leidyklahelios.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6009\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6010,"href":"https:\/\/leidyklahelios.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6009\/revisions\/6010"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/leidyklahelios.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3956"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/leidyklahelios.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6009"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/leidyklahelios.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6009"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/leidyklahelios.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6009"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}