Sako, kad geriausiai parduoda seksas, kraujas ir skandalai. Tačiau į pensiją išėjęs mokytojas, kalbėtojas, aštuonių knygų autorius ir beveik lietuvis Halas URBANAS (84) garsėja siūlydamas… geras naujienas. Ir taip ir pavadino savo knygą.
Žilstelėjęs, bet jaunyvas kalifornietis gražiai apžaidžia tuos, kurie savo imperijas kuria per triukšmą, baimę ir vargšo informacijos vartotojo gąsdinimą. Pabandykite patys – atsiverskite bet kurį portalą ar spausdintą laikraštį ir suskaičiuokite antraštes be žūčių, kovų, mokesčių, pagedusio jaunimo ar stichinių nelaimių. Proporciją kadaise suskaičiavo pats Halas, peržvelgęs gimtojo San Francisko „Chronicle“ pirmuosius puslapius: 26 straipsniai, iš kurių 2 – informaciniai, o likusieji 24 – apie blogus dalykus. Tą sąrašą autorius pateikia savo naujausioje knygoje „Gerų naujienų galia“.
Gyvenimo užgrūdintas vyras nenešioja rožinių akinių, bet moksliškai įrodo, kad protui reikia sveiko maisto – to, kas atgaivina širdį. O geras charakteris – išėjęs iš mados šiais atskirties laikais – praverčia nė kiek ne mažiau nei profesiniai įgūdžiai ar karjeros sėkmė. Gaila tik, kad dvasios ir proto higienos niekas nemoko mokykloje.
Halas – šios srities savamokslis. Užaugintas mylinčio, bet rūstaus ir vaidingo tėvo bei švelnios, geros, bet užguitos mamos (abu – lietuvių imigrantų vaikai), jis ilgai kovojo su savo demonais. Kai gimnazijoje pirmą kartą sutiko gerų vyrų pavyzdžių, išmoko atleisti tėčiui, pajuto vidinę laisvę ir nusprendė tapti tokiu žmogumi, koks galėtų padėti kitiems. Jis tapo mokytoju. Tiksliau – Mokytoju – trisdešimt šešerius metus dėstė San Karloso ir Vudsaido vidurinėse mokyklose, vėliau – San Francisko universitete, kurį pats buvo baigęs. Nuo pat pradžių suprato, kad mokymas – tai ne tik akademiniai dalykai, ir tiek gimnazijoje, tiek universitete stengdavosi pirmiausia pažinti mokinius ir padėti jiems pažinti save.
Dar jaunystėje, kovodamas su pykčiu, apmaudu ir irzlumu, Halas perskaitė visą saviugdos klasiką – nuo Napoleono Hillo iki Abrahamo Maslow. Ir galiausiai suvokė: tai, kuo maitini protą, nulemia gyvenimo kokybę. Iš šios patirties ir atsirado jo pirmoji knyga „Didžiosios gyvenimo pamokos“, kurią parašė norėdamas perduoti savo išmoktas tiesas trims sūnums ir visiems mokiniams.
„Mes puikiai mokėme akademinių dalykų, bet nepadėdavome mokiniams pažinti realaus gyvenimo“, – rašė jis. Ir pavertė rašymą mokymo tąsa – su skaitytojais mezgė tokį pat ryšį kaip su mokiniais: per prasmingas istorijas, vertingas pamokas, truputį humoro ir daug įžvalgų.
„Vertingos įžvalgos gimsta ne mano galvoje, jas paskatina mane mokę žmonės – net mano gimnazijos mokiniai. Vieną dieną jie pasiūlė geroms naujienoms skirti tiek pat dėmesio, kiek žiniasklaida skiria blogoms. Tas paprastas, bet genialus pasiūlymas mane ir paskatino parašyti šią knygą“, – pasakoja Urbanas apie „Gerų naujienų galią“.
Ir be reikalo kuklinasi – 200 puslapių knyga remiasi mokslo tiesomis, statistika, garsių žmonių žodžiais ir ilgametę patirtimi – nuo vaikystės su mažakalbiu tėvu, taip ir neišmokusiu pasakyti, kad myli (kaip lietuviška) – iki darbo klasėje su vaikais, kurie anaiptol neprimena angelų. Tačiau būtent autoriaus amžius, išmintis ir patirtis kliudo pašaipiai gūžtelėti pečiais ir paraginti gyvenimo nemačiusį dėdę nusiimti rožinius akinukus. Dėdė matė gyvenimo – bet ir išmoko nekaltinti savo rūsčiojo tėvo (vienas nulis – Urbano naudai, palyginti su šiuolaikiniais nuomonės formuotojais, kuriems visada kalti kiti). Jis nesiūlo užsikimšti ausų ar užmerkti akių, nedėsto madingų tiesų. Tiesiog ramiai, bet atkakliai rodo, kaip geros naujienos prisideda prie geros savijautos. Kartais ta gera naujiena – vos nuoširdus komplimentas, netikėtas susitikimas su brangiu žmogumi ar paprasčiausia padėka. Faktais patvirtina, kad gėris pasaulyje nusveria blogį – ir paneigia šiais laikais pasklidusią sampratą. Ir pateikia keletą pasiūlymų, kaip susitaikyti su žiauria gyvenimo tikrove – arba netgi ją įveikti.
Halo Urbano receptas apgaulingai paprastas: pamatyti gėrį, labiau vertinti kasdienybę ir išnaudoti kiekvieną mielą dieną. Neskubėkite šypsotis ir atmesti – kol nepabandėte. Juk jūs turite laisvą valią – galią ir laisvę rinktis. Tai, kaip ja pasinaudosite, nulems jūsų gyvenimo kokybę. Mes visi esame bendroji savo pasirinkimų suma. Ir kai įsisąmoniname šią galią – galime atmesti didžiąją dalį žalingos informacijos, verčiau įsileisdami žinias, kurios padeda gyventi. Galų gale – šių batų jūs dar nesimatavote. Ir dažniausiai kalti ne netikę gyvenimo būdo patarimai ar patarėjai, o mūsų pačių tingumas, kurstantis viską mesti vos pabandžius – juk vis tiek nieko nebus.
Prisiminus daugelio gyvenimo būdo ugdytojų mėgstama Pareto taisyklę, jei bent 20 procentų Halo išminties pavyks pritaikyti, gyvenimas gerokai palengvės. Ir jei kas dėl to patirs nuostolių – tai tik šio pasaulio galingieji ir sąmokslo teorijų kūrėjai. Nes žmogus, atskiriantis gera nuo blogo – nebe lengvas taikinys. Ir pasaulis yra geresnis nei byloja žiniasklaidos antraštės.
Papildomas knygos privalumas – lengvos, vasariškos estų dailininkės Mai Grepp iliustracijos. Apdairūs žmones Kalėdų dovanomis rūpinasi vidurvasarį.
Urbanas ne Coelho. Urbanas – geriau.
Šaltinis: DELFI